Oršskviširnir 13:18-18

-18- Fįtękt og smįn hlżtur sį, er lętur įminning sem vind um eyrun žjóta, en sį sem tekur umvöndun, veršur heišrašur.

Oršskviširnir 15:31-31

-31- Eyra sem hlżšir į holla umvöndun, mun bśa mešal hinna vitru.

Oršskviširnir 15:32-32

-32- Sį sem aga hafnar, fyrirlķtur sjįlfan sig, en sį sem hlżšir į umvöndun, aflar sér hygginda.

Oršskviširnir 29:1-1

-1- Sį sem oftlega hefir įvķtašur veriš, en žverskallast žó, mun skyndilega knosašur verša, og engin lękning fįst.